- kūniška
- kū́niškas, kū́niška bdv. Kū́niškos núodėmės.
.
kūniška
Look at other dictionaries:
dievinis — dievìnis, ė adj. (2) 1. I žr. dieviškas 1: Dievinė tiesa rš. Meilė ne kūniška, tik aukštoji, dievinė rš. 2. dievotas, dievobaimingas: Dievìniai žmonės Snt … Dictionary of the Lithuanian Language
dvasiškas — dvãsiškas, a adj. (1); SD47, R, H 1. skirtas vidiniam, psichiniam žmogaus pasauliui, jausmams, protui: Jo dvasiški pamokymai (tokie, kokiais žmogaus dvasią stiprinam, auklėjam) J.Jabl. Dvãsiškos gėrybės K. Mylėkitavs judu ne tiktai prigimta ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
erotika — eròtika sf. (1) TrpŽ meilės aistra, kūniška meilė … Dictionary of the Lithuanian Language
pieversti — piever̃sti, piẽverčia (pỹverta), piẽvertė (dial.) 1. Plik žr. priversti 3: Pỹvertė pilną vežimą Klp. 2. refl.žr. priversti 8 (refl.): Kad pysiver̃s, viską atmes: rūpinsis, kad dvasiška, ne kūniška Klp. 3. Šlu žr. priversti 10: Mumis pỹvertė… … Dictionary of the Lithuanian Language
privalingas — privalìngas, a adj. (1) K, BŽ297; B, CII152, H159, R, P, KlM1(antraštė) be kurio negalima išsiversti, reikalingas: Aš tavo pagalbos privalìngas J.Jabl. Todėl reik linksmam medžiui palikti privalingo ilgumo šakas S.Dauk. Iš šios evangelijos ...… … Dictionary of the Lithuanian Language
sužuvimas — 1 sužuvìmas sm. (2) 1. → 1 sužūti 2: Sužuvìmas ano: pati serga, vaikas serga Krš. Įsibrido į skolą, sužuvìmas vaiko visai Rdn. 2. žr. pražuvimas 6: [Vaikus] svetima ranka varo į sužuvimą dorišką, dvasišką ir kūnišką A1884,121. žuvimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
sėdėšena — sf. (1) Škn žr. sėdėsena 2: Sugadina kūnišką sveikatą per bepertrūkinę sėdėšeną A1884,33(J.Šliūp) … Dictionary of the Lithuanian Language
ugniškas — ùgniškas, a adj. (1) NdŽ žr. ugningas: 1. O jei neužlaikysite tų įsakymų, bausiu jus ugniškomis liepsnomis brš. ùgniškai adv. NdŽ. ║ Atskirs piktus nu gerųjų ir mes anus ing ugnišką pečių brš. ║ Jei siela būtų kūniška, tad turėtų būti ugniškos… … Dictionary of the Lithuanian Language
įversti — įver̃sti, įver̃čia (į̃verčia), į̃vertė 1. tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ įgriauti, įguldyti, įmesti, įsviesti: Į marias juos įvertė CII571. Invertė duobėn LKKXI165(Zt). Piemenys sugavo avį, surišo kojas ir įvertė vežiman M.Katil. Per ašį iñvertė… … Dictionary of the Lithuanian Language
ūmystė — ūmỹstė sf. (2) KŽ geidulingumas, aistringumas: Kūniškas jautimas, kūniška ūmỹstė KII188 … Dictionary of the Lithuanian Language
